Iš pradžių buvo melsvadumbliai
Kai Žemėje atsirado gyvybė, anglies dvideginio lygis atmosferoje buvo 100 kartų didesnis nei šiandien. Gyvenimas vyko atmosferinio šiltnamio sąlygomis.
Būtent mikrodumbliai atliko pagrindinį vaidmenį paverčiant anuometinę nesvetingą planetą gražia ir turtinga.
Mokslininkai mano, kad Žemė susiformavo prieš 4,5 milijardo metų, o pirmosios
gyvybės formos atsirado prieš 3,6 milijardo metų.
Pirmosios bakterijos, prokariotai, vartojo aplinkoje esančias maistines medžiagas ir anglies dvideginį kaip maistą, kai kurios iš jų prisitaikė saulės energiją naudoti kaip energiją savo egzistencijai. Pirmieji fotosintezuojantys prokariotai, vadinami cianobakterijomis arba melsvadumbliais, naudojo šviesos energiją anglies dioksido ir vandens molekulėms suskaidyti, šios reakcijos metu išsiskiria deguonis. Iš 3,6 milijardo metų senumo fosilijų matyti ląstelių gijos, primenančios spiruliną. Maždaug prieš 2,3 milijardo metų deguonis žemėje galėjo pasiekti 1% lygį. Tuomet metano, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atmosferoje labai sumažėjo. Tai iššaukė planetos atvėsimo procesą. Atsirado ląstelės su branduoliais. Šios galingesnės gyvybės formos dėka planetoje deguonies kiekis padidėjo. Maždaug prieš 600 milijonų metų Žemė įžengė į dabartinę augalų ir gyvūnų evoliucinę fazę. Tai pareikalavo dar didesnės deguonies koncentracijos žemėje, kuri padidėjo iki 21%.
Maždaug prieš šimtą milijonų metų Žemės biosistemoje nusistovėjo 15 proc. deguonies lygis. Prokariotai, cianobakterijos arba melsvadumbliai vis dar buvo labai išplitę mūsų dirvožemyje ir vandenyse. Tai yra gyvybės mechanizmo dalis, reguliuojanti planetos biosferą. Cianobakterijos ir melsvadumbliai sugebėjo išgyventi nepakitę milijonus metų, išgyveno visas negandas vykusias Žemėje. Tai parodo jų aukštą gyvybingumo lygį ir juose esančių medžiagų unikalumą. Iš naujo atradę šią pirminę gyvybės formą, mes grįžtame prie gyvybės ištakų, kad išgydytume savo planetą ir išgyventume patys. Melsvadumbliams išsivystyti prireikė milijardų metų. Jų indėlis buvo labai svarbus pirminėms gyvybės formoms susiformuoti. Brianas Swimme, knygoje „Visata yra žalias drakonas“ rašo: „Prokariotą turėtume laikyti besiformuojančios Žemės eros talismanu. Tai mikroorganizmai simbolizuojantys didžiules Žemės embriogenezės paslaptis. Tikėkimės, kad pavyks pakartoti kai kuriuos prokariotų pasiekimus. Pirmiausia būtų nuostabu, jei galėtume prisidėti prie Žemės gyvybės kažkuo tokio svarbaus kaip, pavyzdžiui, deguonis.“
SPIRULINA ŽMONIŲ MITYBOJE
Mūsų šiuolaikinė mityba pripildyta nepilnaverčio maisto, perdirbtų pusgaminių. Daugelis žmonių savo racioną priversti papildyti vitaminais ir mineralais, dažnai, ir sintetiniais junginiais. Dabar mokslas žvelgia ne tik į vitaminus, bet ir į fitonutrientus (augaluose aptinkamas maistingąsias medžiagas). Spirulina vadinama supermaistu, nes jos biomasėje gausu maistinių medžiagų, dažniausiai yra žymiai daugiau nei bet kuriame kitame maiste, mėsoje, augaluose, grūduose ar žolėse. Dėl spirulinoje esančių maistinių medžiagų kiekio ir fitonutrientų, ji yra visavertė maistinė žaliava alternatyva atskiriems maisto papildams.
spirulina Koncentruotas žaliasis super maistas
Mokslinia tyrimai patvirtina, kad kai kurios tradicinės tautos labai senai saugiai naudoja spiruliną. Kai mokslininkai patvirtino, kad iš spirulinos galima gauti 20 kartų daugiau baltymų nei iš sojos pupelės, jie pavadino ją ateities maistu. Spirulinoje yra apie 65% baltymų (daugiau nei bet kuriame kitame maiste), gausu vitaminų, mineralų ir kitų neįprastų maistinių medžiagų. Spirulinoje yra įspūdingi kiekiai beta karotino, vitamino B12 ir kitų B grupės vitaminų, geležies, būtinų mikroelementų ir gamalinoleno rūgšties. Spirulinoje gausu fitonutrientų, kurie daro teigiamą poveikį sveikatai. Besivystančio pasaulio žmonės, kurių mityboje trūksta maisto medžiagų, panaudoję spiruliną greitai atsistato po prastos mitybos. Vakarų maisto kultūroje, kurioje gausu nesveiko ir „greito“ maisto, Spirulina naudojama kaip atgaiva kūnui ir atnaujinti sveikatą. Spirulina yra teisėtai patvirtinta kaip maistas ar maisto papildas Europoje, Japonijoje, JAV ir daugelyje kitų pasaulio šalių.
Šiuolaikinio maisto kokybė
Šiandieniniame maiste yra mažiau maistinių medžiagų nei maisto produktuose pagamintuose prieš 50 metų. Modernus ūkininkavimas nualino dirvožemį mineralais. Mikroflora dirvožemyje mažėja arba iš vis žūva dėl per didelio cheminių trąšų naudojimo. Agroverslas hibridines augalų atmainas renkasi atsižvelgdamas į derliaus nuėmimą, išvaizdą ir saugojimo galimybes, o ne pagal maistinių medžiagų kiekį. Ilgas pristatymo ir saugojimo laikas nuo derliaus nuėmimo iki pardavimo ar perdirbimo, sumažina maistinių medžiagų kiekį juose.
Mokslas teigia, kad padidėjęs stresas dėl aplinkos užterštumo ir gyvenimo būdo, padidino tam tikrų pagrindinių maistinių medžiagų poreikį. Todėl daugelis iš mūsų nepasitiki savo vartojamo maisto kokybe. Todėl šiandien papildus vartoja beveik visi. Maiste esantys vitaminai ir mineralai yra susieti su natūraliais baltymų, angliavandenių ir lipidų maiste kompleksais. Žmogaus organizmas visus šiuos maisto kompleksus atpažįsta kaip maistą.
Daugelis papildų yra izoliuotų vitaminų ir mineralų kompleksai. Jie sukurti taip, kad atitiktų 100 % etiketėse nurodytos dienos normas. Tačiau jei šie vitaminai ir mineralai nėra su niekuo susieti, jų cheminė struktūra gali skirtis nei natūraliuose maisto produktuose. Kartais nepaisoma antagonistinio ir sinerginio vitaminų bei mineralų poveikio tiek absorbcijos, tiek metabolinių reakcijų atžvilgiu. Laboratorijoje paruoštuose vitaminuose ir mineraluose gali trūkti sudėtingų visaverčių maisto produktų absorbciją skatinančių veiksnių.
Gerai žinoma, kad daugelis papildų, ypač kalcio ir geležies, nėra gerai organizmo pasisavinami.
Požiūris, kad daugiau yra geriau, tada papildų megadozėmis bandoma įveikti absorbcijos problemas. Tačiau vitaminų ir mineralų įsisavinimą gali riboti įsisavinimo žarnyne mechanizmai ir megadozės tampa neefektyviomis. Nepadeda nei sukurti cheminiai chelatoriai, transporteriai ir atpalaidavimo agentai, kad mineraliniai papildai būtų geriau įsisavinami.
Daugelis žmonių mano, kad maistines medžiagas geriau gauti iš natūralaus maisto. Kadangi daugelyje įprastų maisto produktų trūksta maistinių medžiagų, vis daugiau žmonių spiruliną ir jos produktus pasirenka kaip žalią, kokybišką supermaistą. Per šio sveiko maisto produktus yra pasiūlomos funkcinės maisto, fitocheminės ir prevencinės įvairių ligų medžiagos. Dingsta būtinybė naudoti atskirus vitaminų ir mineralų papildus.
Vitaminai spirulinoje
Spirulina labai turtinga vitaminais kurių mums labai reikia. Spirulinoje gausu beta karoteno, jo spirulinoje dešimt kartų daugiau nei morkose. Dešimtyje gramų yra 23 000 TV (14 mg) beta karoteno, t. y. 4,5 karto vitamino A daugiau nei paros norma. Karotenas reikalingas natūraliai organizme sintetinant vitaminą A. Yra dvi karotenų formos – α ir β karotenas. Abiejų tipų karotenai kaupiami kepenyse, jų perteklius nėra kenksmingas (priešingai nei vitamino A perteklius), prireikus iš karotenų gaminamas vitaminas A. Didelės vitamino A dozės gali būti toksiškos, tačiau spirulinoje ir daržovėse esantis beta karotenas yra saugus, nes žmonės beta karotino paverčia iki vitamino A tik pagal poreikį. Vitaminas A svarbus palaikant gleivines ir regėjimui reikalingus pigmentus. Bene vienas svarbiausių beta karoteno uždavinių – antioksidacija. Vitamino A trūkumas yra viena iš blogiausių ligų besivystančiame pasaulyje. Beta karotenas turi gydomąjį poveikį, mažina cholesterolio kiekį kraujo serume ir vėžio riziką. Paskelbti tyrimai rodo, kad beta karotinas sumažina visų rūšių vėžio, įskaitant plaučių, gerklės, skrandžio, gaubtinės žarnos, virškinimo trakto, krūties ir gimdos kaklelio vėžio, riziką. Kai kurie mokslininkai beta karoteną vadina net ir ilgaamžiškumo vitaminu, nes vitaminas A aktyviai prisideda prie senėjimą stabdančių procesų. Jeigu organizme trūksta šio vitamino, didėja galimybė susirgti širdies kraujagyslių ligomis, gali sutrikti regėjimas ir imuninės sistemos veikla. Dažniausiai vėžį sukelia aplinkos veiksniai. Tačiau mokslininkai teigia, kad riziką galima sumažinti padidinus apsauginius faktorius, ypač padidinus beta karoteno kiekį maiste. Natūralus beta karotenas yra cis ir trans izomerų derinys. Sintetinis beta karotenas turi tik trans izomerą, turintį mažesnį antioksidacinį potencialą. Nors beta karotinas yra geriausiai žinomas, spirulina turi antioksidantų turtingą dešimties karotinoidų kompleksą. Šie mišrūs karotenai ir ksantofilai veikia skirtingose kūno vietose ir veikia sinergiškai su kitais vitaminais, mineralais ir fitonutrientais. Tai veiksmingiau nei sintetinis beta karoteno papildas. Net jei kasdien nevalgote rekomenduojamų 4–9 porcijų vaisių ir daržovių (dauguma žmonių suvalgo tik 1–2), kiekvieną dieną rekomenduojama naudoti natūralų karotenoidų antioksidantų apsaugą su spirulinos produktais, ypač skysta, šviežia spirulina
b grupės vitaminai
Spirulina yra labai turtinga B12 grupės vitaminu. Spirulinoje jo yra didesnis kiekis nei jautienos kepenyse, kiaušiniuose, jūržolėse, ir tam tikro tipo mielėse. Vitaminas B12 yra būtinas raudonųjų kraujo kūnelių susidaryme, svarbūs genetinės medžiagos struktūros formavimui, užtikrinant DNR metilinimą, reguliuoja maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose ir kraujodarą, aktyvina folio rūgštį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. Vitaminas B12 yra sunkiai pasisavinamas iš augalinio maisto, tačiau vegetarai naudodami spiruliną šios problemos nejaučia. Dešimtyje gramų yra 20 mcg įsisavinamo vitamino B12, t.y. 330% DN, tai nustatyta mikrobiologiniais tyrimais. Devintajame dešimtmetyje radiologiniais tyrimais buvo nustatytas vitamino B12 biologiškas prieinamumas žmonėms. Atlikti tyrimai su spirulina parodė, kad iš spirulinoje esančio vitamino B12 formos žmogaus organizmas pasisavina virš 20 % pradinio B12 vitamino kiekio. Tai parodė, kad spirulina yra geriausias ne gyvulinės kilmės vitamino B12 šaltinis. Kai kurie nebaigti tyrimai rodo, kad vitamino B12 analogai gali blokuoti vitamino B12 absorbciją. Tačiau ilgą laiką ar pastoviai naudojantys spiruliną žmonės, įskaitant vaikus ir vegetarus, nesiskundė vitamino B12 trūkumu.
Spirulinoje yra dideli kiekiai tiamino (vitaminas B1), reikalingo nervinių audinių funkcionavimui, riboflavino (vitaminas B2), kad būtų pasisavinama energija iš angliavandenių ir baltymų, niacino (vitaminas B3) – sveikų audinių ląstelėms palaikyti. Spirulina yra turtingesnis paminėtų vitaminų šaltinis nei įprasti nesmulkinti grūdai, vaisiai ir daržovės bei kai kurios sėklos. Spirulinos sudėtyje yra vitaminas B6, biotinas, pantoteno rūgštis, folio rūgštis, inozitolis ir vitaminas E, tačiau mažesniais kiekiais.
mineralinės medžiagos spirulinoje
Dumbliai augdami pasisavina daug mikroelementų ir šiuos mineralus žmogaus
organizmas labai gerai pasisavina. Mineralų kiekis skiriasi priklausomai nuo auginimo vietos ir mineralų vandenyje. Spiruliną galima įvardinti, kaip labai turtingu maistinių medžiagų kompleksu. supermaistu arba Spirulina geriausias natūralus geležies papildas. Geležies labiausiai trūksta moterims, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Moterys, besilaikančios svorio metimo dietos,
paprastai su racionu nedagauna pakankamai geležies ir suserga anemija. Geležis yra būtina raudoniesiems kraujo kūneliams ir sveikai imuninei sistemai. Spirulina yra labai turtingas geležimi maistas, joje yra 10 kartų daugiau geležies nei įprastuose natūraliuose geležimi turtingais maisto produktais.
Spirulinoje esančią geležį žmogaus organizmas lengvai pasisavina. Teoriškai
teigiama, kad jo mėlynasis pigmentas fikocianinas virškinimo metu sudaro tirpius kompleksus su geležimi ir kitais mineralais, todėl geležis tampa labiau biologiškai prieinama. Vadinasi, spirulinoje esanti geležis pasisavinama dvigubai geriau nei geležis, randama daržovėse ir daugumoje mėsos produktų.
Įprasti geležies papildai nėra gerai absorbuojami. Tyrimai rodo, kad spirulinoje esanti geležis pasisavinama 60% geriau nei papildai, tokie kaip geležies sulfatas. Visiems žmonėms, kuriems reikia geležies papildų, spirulina yra vienas geriausių šaltinių. Spirulinos sausoje biomasėje daugiau kalcio nei piene. Kalcis yra svarbus kaulams ir nerviniam perdavimui į raumenis. Trūkumai sukelia vyresnio amžiaus žmonėms osteoporozę. Spirulinoje esantis magnis yra lengvai žmogaus organizmo įsisavinamas ir reguliuoja kraujospūdį. Spirulinoje yra organizmui pasisavinamo mangano, chromo, seleno, vario, cinko ir kitų mikroelementų.
fitonutrientai ir pigmentai
Šios funkcinės maistinės medžiagos neturi rekomenduojamos dienos normos, tačiau yra žinoma, kad jos labai svarbios sveikatai. Ši grupė apima pigmentus, polisacharidus ir glikolipidus. Pigmentai padeda sintetinti fermentus, reikalingus organizmo medžiagų apykaitai reguliuoti, stiprina imuninę sistemą. Spirulinos tamsią spalvą lemia pigmentai, kurie surenka įvairaus ilgio saulės spindulius.
Fikocianinas yra svarbiausias spirulinos pigmentas, šis baltymų (fikobilinų) kompleksas sudaro apie 10-15%, o kartais ir daugiau bendros dumblio masės. Manoma, kad fikocianinas išsivystė milijardą metų anksčiau prieš chlorofilą ir gali būti chlorofilo bei hemoglobino pirmtakas. Jo molekulėje yra magnio ir geležies. Fikocianinas gali būti augalų ir gyvūnų gyvybės šaltinis. Moksliniai tyrimai rodo, kad fikocianinas stimuliuoja imuninę sistemą, aktyvina gyvybinius procesus organizme. Fikocianinas yra spirulinos kokybės markeris. Chlorofilas valo ir detoksikuoja žmogaus organizmą. Chlorofilas turi magnio jonų, suteikdamas jam žalią spalvą, o hemoglobinas turi geležies, suteikdamas raudoną spalvą. Teigiamas spirulinos poveikis anemijai gali būti dėl šio chlorofilo ir hemoglobino bei jo biologiškai prieinamo geležies panašumo. Spirulinoje yra 1% chlorofilo, kuris yra vienas didžiausių gamtoje su dideliu chlorofilo-a kiekiu. Chlorella turi 2–3% chlorofilo, bet daugiausia chlorofilo-b. Karotinoidai (natūralūs antioksidantai). Maždaug pusė geltonos/oranžinės spalvos pigmentų spirulinoje yra karotenai: alfa, beta ir gama. Kita pusė yra ksantofilai: miksoksantofilas, zeaksantinas, kriptoksantinas, echinenonas, fukoksantinas, violaksantinas ir astaksantinas. Mišrūs karotenoidai sudaro 0,37% spirulinos. Nors beta karotenas yra geriausiai žinomas, šis mišrus karotinoidų kompleksas veikia įvairiose kūno vietose ir veikia sinergiškai kaip stiprus antioksidantas.
Baltymai ir aminorūgštys
Gyvybės statybinė medžiaga yra baltymai ir aminorūgštys. Lyginant baltymines maisto šaltinius reikia įvertinti kelis kriterijus: baltymų kiekį, aminorūgščių kokybę, naudingus baltymus, virškinamumą, pasisavinimą ir šalutinį riebalų, kalorijų bei cholesterolio poveikį. Spirulina turi daugiausiai baltymų iš visų natūralių maisto medžiagų (65%). Daugiau nei mėsoje ir žuvyje (15-25%), sojos pupelėse (35%), pieno milteliuose (35%), žemės riešutuose (25%), kiaušiniuose (12%), grūduose (8-14%) arba piene (3,5%). Baltymai susideda iš pakeičiamų ir nepakeičiamų aminorūgščių. Nepakeičiamosios
aminorūgštys – tai tokios aminorūgštys, kurios turi būti gaunamos su maistu, nes jos organizme nesintetinamos arba sintetinami nepakankami jų kiekiai.
Nepakeičiamos aminorūgštys yra fenilalaninas, histidinas, izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, treoninas, triptofanas ir valinas. Dar šešios aminorūgštys yra sąlyginai nepakeičiamos, t. y., jų sintezė tam tikromis sąlygomis gali būti ribota. Šios aminorūgštys yra argininas, cisteinas, glicinas,
glutaminas, prolinas ir tirozinas. Pakeičiamos aminorūgštys, tai tokios rūgštys, kurias gali organizmas pasigaminti pats. Baltymas laikomas pilnaverčiu, jei turi visas nepakeičiamas aminorūgštis. Spirulina yra būtent tai, pilnavertis baltymas. Organizmas reikalauja aminorūgščių tam tikromis proporcijomis. Jei maiste yra mažai vienos ar kelių aminorūgščių, šios aminorūgštys vadinamos ribojančiomis, ir organizmas negali visiškai panaudoti visų aminorūgščių. Ideali aminorūgščių dalis yra kiaušiniai. Visi kiti maisto produktai turi tam tikrų ribojančių aminorūgščių. Ribojančios amino rūgštys spirulinoje yra metioninas ir cistinas, tačiau jų vis tiek daugiau nei grūduose, sėklose, daržovėse ir ankštiniuose augaluose, o lizino – daugiau nei visose daržovėse, išskyrus ankštines. Spirulina papildo augalinius baltymus ir pagerina aminorūgščių kokybę. Spirulinos ląstelių sienelėse nėra celiuliozės. Sienelė sudaryta iš minkštų, lengvai virškinamų mukopolisacharidų, todėl spirulinoje esančių maisto medžiagų virškinamumas siekia iki 95 – 98 proc. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, nes su amžiumi blogėja gebėjimas įsisavinti maistines medžiagas iš maisto. Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių sunku
virškinti sudėtinius baltymus. Spirulinoje esantys baltymai yra lengvai virškinami ir pasisavinami. Spirulina yra veiksminga sergantiesiems netinkamos mitybos ligomis, kurių pasekoje yra pažeidžiama maisto medžiagų absorbcija žarnyne.
Riebalai, kalorijos ir cholesterolis
Spirulinoje riebalų yra apie 5%. Daug mažiau nei daugelyje kitų baltymų šaltinių. Dešimtyje gramų yra tik 36 kalorijos ir praktiškai nėra choleterolio. Tai reiškia, kad spirulina yra neriebus, mažai kaloringas, cholesterolio neturintis baltymų šaltinis. Viename valgomajame šaukšte (10 gramų) spirulinos yra tik 1,3 mg cholesterolio ir 36 kalorijos. Pavyzdžiui, kiaušinyje yra apie 300 mg cholesterolio ir 80 kalorijų, o baltymų tiek pat, kiek šaukštelyje spirulinos.
Žmonės išsivysčiusiose šalyse paprastai suvartoja daugiau nei reikia baltymų, riebalų, kalorijų ir cholesterolio. Todėl rekomenduojama vartoti mažiau pieno ir mėsos baltymų. Kai kuriems žmonėms reikia daugiau baltymų, bet visai nereikia kalorijų. Todėl baltymų šaltinis turi būti nekaloringas, kad būtų išvengta nereikalingo svorio padidėjimo. Tokiais atvejais spirulina yra labai tinkama. Tinkamesnė nei pieno, mėsos ar žuvies produktai.
VITAMINAI
VITAMINAI | mg/kg |
Vitaminas A | 35000 TV |
Vitaminas В1 | 1,5 |
Vitaminas B2 | 17 |
Vitaminas B5 | 11 |
Vitaminas В6 | 22 |
Vitaminas В12 | 1,6 |
Vitaminas Е | 190 |
Folinė rūgštis | 15,5 |
Vitaminas PP | 118 |
Biotinas (H) | 2,5 |
RIEBIOSIOS RŪGŠTYS
RIEBIOSIOS RŪGŠTYS | mg/kg |
Miristo rūgštis | 600 |
Palmitino rūgštis | 1650 |
Palmitoleino rūgštis | 1490 |
Heptadekano rūgštis | 120 |
Linoleno rūgštis | 10920 |
Stearino rūgštis | 353 |
Gama–linolinė rūgštis | 8750 |
Beta–linolinė rūgštis | 1600 |
Oleino rūgštis | 2500 |
CHEMINĖ SUDĖTIS
RODIKLIAI | % |
Baltymai | 64,8 |
Angliavandeniai | 17,8 |
Riebalai | 4,5 |
Mineralinės medžiagos | 4,2 |
Ląsteliena | 1,6 |
BALTYMŲ SUDĖTIS
AMINO RŪGŠTYS | % nuo bendro baltymų kiekio |
Izoleucinas | 5,6 |
Leucinas | 8,7 |
Lizinas | 5,1 |
Metioninas | 2,6 |
Fenilalaninas | 4,5 |
Treoninas | 5,4 |
Triptofanas | 1,5 |
Valinas | 7,5 |
Alaninas | 7,3 |
Argininas | 6,5 |
Asparagino rūgštis | 9,1 |
Cisteinas | 1,0 |
Gliutamo rūgštis | 12,6 |
Glicinas | 4,8 |
Histidinas | 1,5 |
Prolinas | 4,3 |
Serinas | 5,2 |
Tirozinas | 4,6 |
MINERALINĖS MEDŽIAGOS
MINERALINĖS MEDŽIAGOS | mg/kg |
Kalcis | 1180 |
Fosforas | 8280 |
Geležis | 528 |
Natris | 344 |
Chloras | 4200 |
Magnis | 1663 |
Cinkas | 3 |
Kalis | 14353 |
Varis | 5 |
Jodas | 3 |
Selenas | 12 |
PIGMENTAI
PIGMENTAI | % |
Fikocianinas | apie 17,3 |
Chlorofilas | 1,15 |
Karotinoidai | 0,5 |
Beta karotenas | 0,2 |
Zeaksantinas | 0,1 |
Superoksido dismutazė (SOD) | 53100 TV |